kvailokas — kvailókas, kvailóka bdv. Kvailókas elgesỹs, kláusimas, situãcija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kvailoka — kvailókas, kvailóka bdv. Kvailókas elgesỹs, kláusimas, situãcija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
avis — avìs sf. (4) 1. Kp, Lkv, Sml, Tvr naminis gyvulys, laikomas vilnoms ir mėsai: Gėringa avis SD109. Vilnėtos avys daug duoda vilnų Šts. Anų visos ãvys šmulos (be ragų) Grg. Tieką avių̃ papjovė, ir mėsos nėr Arm. Netrinktų avių vilnos taukinos Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
apmulkys — apmulkỹs, ė̃ adj. (3b) apykvailis, kvailokas: Toks apmulkỹs, o pačią gavo švitrą: švitruojas iš paskutiniosios Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
apykvailis — apykvailis, ė adj. (1), apìkvailis (1) Grk, Šmk gana kvailas, kvailokas: Sužiūrėsi, ką jis kalba – ar nežinojai, kad jis apykvailis Pg. Ta mūsų merga tokia apykvailė Kt. apykvailiai adv.: Apykvailiai padarei! Mrj … Dictionary of the Lithuanian Language
balkis — ×balkis (vok. Balken) sm. (1) K, bal̃kis (2) Pp, Kv 1. sija, storas rąstas: Ėjo pervarinė drūkta sija, arba balkis S.Dauk. Jų troboj įlūžo balkis Krč. An balkių lubos kalasi (kalamos) Gs. Balkio pagal bėga pelė J. Iš tos eglės būtų geras daržinei … Dictionary of the Lithuanian Language
glūpokas — ×glūpokas, à adj. (3) [K]; R apykvailis, kvailokas: Mes lietuvninkai taip baisiai ryt nesigėdim, kad ir vokiečiai glūpoki tur nusidyvyt K.Donel. glūpokai adv. [K] … Dictionary of the Lithuanian Language
išgviešęs — išgviẽšęs, usi part. ištižęs, kvailokas: Nebūk toks išgviẽšęs! Kt. gviešti; išgviešęs … Dictionary of the Lithuanian Language
kvailavotas — ×kvailavotas, a (hibr.) adj. (1) kvailokas, pakvailęs: Jis jau toks kvailavotas Gs. Kvailavota merga, arba pakvaišėlė J. Sakytum, kvailavota merga, o žiūrėk, kaip dirba! Sdb. Ką jai seksis mokslas, kad ji biškį kvailavota Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
po — 2 po praef. I. daiktavardžių vediniai su juo žymi: 1. žodžio šaknimi nusakomo daikto apačioje esančią vietą: podirvis, pogrindis, poodis, požemis, požievis. 2. žodžio šaknimi nusakyto daikto apačioje esantį ar ten skiriamą būti daiktą: pogalvis,… … Dictionary of the Lithuanian Language